obstinatus, obstinata, obstinatum:
Adjective · 1st declension · variant: 1st · comparison: positive
- Frequency:
- Lesser
firm, resolved, resolute; obstinate;
Inflections
positive
masculine
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nom. | obstinatus | obstinati |
| Gen. | obstinati | obstinatorum |
| Dat. | obstinato | — |
| Acc. | obstinatum | obstinatos |
| Voc. | obstinate | obstinati |
| Abl. | obstinato | — |
feminine
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nom. | obstinata | obstinatae |
| Gen. | obstinatae | obstinatarum |
| Dat. | obstinatae | — |
| Acc. | obstinatam | obstinatas |
| Voc. | obstinata | obstinatae |
| Abl. | obstinata | — |
neuter
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nom. | obstinatum | obstinata |
| Gen. | obstinati | obstinatorum |
| Dat. | obstinato | — |
| Acc. | obstinatum | obstinata |
| Voc. | obstinatum | obstinata |
| Abl. | obstinato | — |
Examples
- T
Liber XXII
Titus Livius (Livy)
"...etiam Romae infamem suam cunctationem esse, obstinatus tamen tenore eodem consiliorum aestatis reliquum extraxit, ut Hannibal destitutus..." - T
Liber II
Titus Livius (Livy)
"...obiecto cuncta scuto haesissent, neque ille minus obstinatus ingenti pontem obtineret gradu, iam impetu conabantur detrudere virum..."
